svetimumas

svetimumas: svetimùmas sm. (2) Š, DŽ, NdŽ, KŽ 1. L240, Ser → 1 svetimas 3. ║ Svetimybės, arba barbarizmai, yra tokie skoliniai, kurių svetimumas lietuvių kalboje labai jaučiamas rš. Žodžio savumą ar svetimumą rodo garsai K.Būg. 2. → 1 svetimas 5: Ir jei dar krislelis svetimumo tavyje buvo, tai jis seniai jau pradingo, išgirdus motinos kadaise giedotas giesmes I.Simon. Man širdį pagraužia tas jo svetimùmas: nei jis paklaus, nei jis paklaustas atsakys Ig. Dykumas, svetimumas būdo I. Ir staiga ją apėmė toksai ilgesys, toks svetimumo jausmas šitiems namams rš. Svetimùmas mumyse įsisiurbė į kraują Š. 3. → 1 svetimas 6: Rašytojas ryškiai pavaizdavo savininkiškos psichikos svetimumą ir nepriimtinumą žmogui rš.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

svetimumas — svetimùmas dkt. Tùrime čià daũg draugų̃, išmókau lietùvių kal̃bą, tad svetimùmo kaip ir nebėrà … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
neprieinamumas — neprieinamùmas sm. (2) → neprieinamas 2: Raštų lotynų kalba neprieinamùmas ir svetimumas Lietuvos liaudžiai (feodalizmo laikotarpiu) DŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
svetimybė — sf. (1) Š, DŽ, svetimỹbė (2) Rtr, BŽ188, NdŽ 1. LL113 kitas, svetimas kraštas: Pareina čia iš svetimybės Krg. 2. kas nors svetima, perimta iš kur nors: Sulenkėjusių dvarų ir bažnyčios amžiais nešamos svetimybės migdė liaudies nacionalinę sąmonę… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias